Emphasized, unspoken, justified: the “generational effect“ in the Soviet memory of grandparents, parents, and grandchildren.

Mėginant suvokti, kodėl sovietmetis prisimenamas skirtingai, straipsnyje analizuojami devynių Lietuvos šeimų senelių, tėvų ir anūkų 25 sovietmečio pasakojimai. Pasitelkiant pamatines „kartų efekto“ prielaidas, kad tai, kaip konstruojamas pasakojimas apie praeitį, yra veikiama tam tikrų paauglystėje–ankstyvojoje jaunystėje įgytų „interpretacinių rėmų“, nubrėžiančių gaires mąstymui apie praėjusius įvykius ir procesus, ieškoma santykio su sovietine praeitimi bruožų, leidžiančių identifikuoti atminties kartas, nebūtinai tapačias kohortinėms kartoms. Siekiant metodologiškai „prieiti“ prie „kartų efekto“ sovietmečio pasakojimuose, pasitelkiami biografiniai metodai – gyvenimo istorijos pasakojimas ir senelių gyvenimo istorijos perpasakojimas tų, kurie sovietmečio nepatyrė. Dalyvavimas trims šeimos kartoms kuriant pasakojimą apie praeitį ir tolesnė sovietmečio pasakojimų interpretacinė analizė leidžia išskirti tris ryškiausius – pabrėžimo, nutylėjimo ir pa(si)teisinimo – motyvus, kurie skirtingų kartų atstovų pasitelkiami formuojant santykį su sovietine praeitimi. Remiantis tuo, kaip pasakojimuose seneliai, tėvai ir anūkai apibrėžia santykį su sovietinės praeities atributais (dalyvavimas ideologinėse organizacijose, pasipriešinimas sistemai, nelegalios praktikos, tremčių patirtys, aukštos artimųjų pareigos ir kt.), taip pat diskutuoja su šiandien kolektyvinėje atmintyje glūdinčiomis prasmėmis, preliminariai skiriamos keturios atminties kartos.In order to understand why the Soviet past is remembered differently, 25 narratives of nine Lithuanian families (parents, grandparents, and grandchildren) were analyzed. The applied theoretical assumption about the “generational effect” on memory: an “interpretative framework” gained during adolescence or early adulthood has an impact on the way we think about the past. In order to trace generational “interpretative frameworks” and indicate memory generations (that do not per se represent cohorts), the study was inductively focused on how the relation to the Soviet past is constructed. The narration of life stories and re-narration of grandparents’ life stories (for those with no or very limited Soviet experience) enable us to methodologically approach the “generational effect” in different Soviet narratives. A participation in family conversations about the recent past and the subsequent interpretative analysis demonstrate three key motives – emphasis, silencing, and justification – that are used by different generations in terms with the Soviet past. Preliminary four memory generations are indicated based on the way grandparents, parents, and grandchildren construct their relation to such aspects as participation in ideological organizations, “illegal practices,” personal or organized resistance, transformations after the Restoration of Independence in 1990, and a higher status in the hierarchy of the Soviet system